Apie žuvį

ŽUVĮ VALGYTI SVEIKA!
Džiugu, jog žuvis, sveikas ir lengvai virškinamas produktas, pastaruoju metu tapo mėgstamu kasdieniniu maistu. Šeimininkės vis dažniau renkasi žuvį pagrindiniam dienos patiekalui, nes ją galima paruošti įvairiausiais būdais, o be to, tai skanus ir labai sveikas maistas.
Įrodyta, kad omega-3 riebalų rūgštys mažina širdies ir kraujagyslių ligų pavojų. Be to, riebalų rūgštys mažina infekcijų riziką, todėl saugo nuo reumato ir astmos. Šios vertingos rūgštys, kurių žmogaus organizmas pats negamina, teigiamai veikia protinius gebėjimus, regėjimą, nervų sistemą ir smegenų veiklą. Reikiamą omega-3 riebalų rūgščių kiekį galime gauti tris kartus per savaitę valgydami žuvį. Be riebalų rūgščių, žuvyje yra daug kitų svarbių maistinių medžiagų, pavyzdžiui – vitaminų D ir B, baltymų ir seleno.
Nustatyta, kad riebalų rūgštys skatina vaikų vystymąsi ir padeda apsisaugoti nuo mokymosi bei koncentracijos sutrikimų. Žuvį sveika valgyti ir nėštumo metu, nes joje yra naudingų medžiagų, svarbių tiek embriono, tiek kūdikio vystymuisi. Žuvyje yra vitaminų, mineralinių medžiagų ir daug baltymų. Tai lengvas produktas, todėl tinka visiems, kas nori maitintis sveikai ir rūpinasi savo svoriu.
 
Žuvies valgymas užtikrina sveiką veido raudonį ir ilgą amžių
 
„Äripäev“, 2004-01-30
Mirjam Papp
Viešbučio „Kubija“ restorano virėjas
 
Šiais laikais, gyvenimo tempui vis intensyvėjant, žuvis turėtų tapti būtinu maisto produktu. Dėl plono jungiamojo audinio (5%) žuvies patiekalai ant viryklės arba orkaitėje paruošiami gana greitai. Iš žuvies galima lengvai paruošti ir įvairių šventinių patiekalų. Vis dėlto žuvies parduodama 5–6 kartus mažiau nei mėsos, nors mitybos specialistai skatina valgyti žuvies daugiau. Be abejo, žmonės turėtų patys dažniau rinktis žuvies patiekalus, kad žuvies valgymas netaptų priverstinėmis „žuvies dienomis“, kaip būdavo netolimoje praeityje.
 
Taigi, žuvį reikia valgyti – ji naudinga sveikatai. Įvairių rūšių žuvyje yra skirtingi kiekiai vandens, baltymų, riebalų, vitaminų, mineralinių medžiagų ir angliavandenių.
 
Žuvyje yra visų pagrindinių žmogui reikalingų maisto medžiagų
 
Vanduo. Šviežioje žuvyje yra 50–85% vandens. Kuo žuvis liesesnė, tuo daugiau jos mėsoje vandens. Didelis vandens kiekis yra ir greito žuvies gedimo priežastis.
 
Baltymai. Priklausomai nuo žuvies rūšies, joje yra 14–22% baltymų. Dėl baltymus sudarančių amino rūgščių žuvis žmogui yra labai geras maisto šaltinis. Žuvies baltymai yra lengvai virškinami. Kaitinant iš žuvies išsiskiria kolagenas (baltymas, kurio daugiausia yra jungiamuosiuose ir epitelio audiniuose). Dėl šios priežasties žuvies nuoviras vėsioje vietoje greitai sustingsta.
 
Angliavandeniai. Angliavandenių žuvies mėsoje yra palyginti mažai, apie 0,5%, daugiausia – glikogeno. Žuvies skonis ir kaloringumas mažai priklauso nuo joje esančių angliavandenių.
 
Riebalai. Žmogaus skonio receptoriai yra gana jautrūs riebalams. Žuvies riebumas priklauso nuo kelių veiksnių: rūšies, mitybos, amžiaus, dydžio ir gyvenimo ciklo. Pagal riebumą žuvis sąlygiškai galima suskirstyti į keturias grupes. Pirmai grupei priskiriamos liesos žuvys,  kurių mėsoje yra ne daugiau kaip 2% riebalų – tai vėgėlė, sterkas, lydeka. Antrąją grupę sudaro vidutinio riebumo žuvys, turinčios iki 5% riebalų – karosai, karpiai, karšiai, stintos. Trečiajai grupei priskiriamos riebios žuvys, turinčios daugiau kaip 5% riebalų – sykas, seliava. Labai riebiomis laikomos žuvys, kuriose riebalų yra daugiau kaip 15% – aukšlės ir unguriai.
Žuvų taukų sudėtyje yra daug ilgos grandinės polinesočiųjų riebalų rūgščių, t. y. , omega-3 riebalų rūgščių, todėl žuvų taukai yra skysti ir veikiami deguonies greitai apkarsta. Žuvų taukai yra labai svarbi sveikos dietos dalis, nes šiais laikais žmonių maiste omega-3 riebalų rūgščių labai trūksta. Nustatyta, kad dažnai valgantys žuvį žmonės rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Mokslininkai teigia, kad omega-3 riebalų rūgštys turi daug privalumų: mažina kraujospūdį, mažina kraujo klampumą, teigiamai veikia lipidų koncentraciją kraujyje, saugo nuo trombocitų susidarymo, stiprina imunitetą, stabdo aterosklerozės progresavimą.
 
Vitaminai. Žuvyje yra daug riebaluose tirpių vitaminų A, D ir E. Iš gėlavandenių žuvų daugiausia vitaminų turi unguriai ir seliavos. Iš vandenyje tirpių vitaminų žuvyje yra keletas B grupės vitaminų. Karosuose yra neįtikėtinai daug vitamino C. Iš žuvies gauname ir jodo, vario, cinko, seleno, fluoro, geležies.
 
 
Ką dar svarbu žinoti apie žuvį
 
Labai svarbu tinkamos žuvies laikymo sąlygos. Žuvį reikia laikyti apie 0 ºC temperatūroje, uždengtą ledu. Kuo greičiau žuvis po sugavimo padedama šaltai, tuo ilgiau ją galima laikyti. Netinkamose sąlygose laikoma žuvis greitai sugenda; sugedusi žuvis turi gana aiškius požymius ir specifinį kvapą.
 
Kitas pavojus yra sunkieji metalai, kurių koncentracija, ypač plėšriųjų žuvų mėsoje, gali būti pavojinga. Šios žuvys yra paskutinė ilgos mitybos grandinės dalis, todėl jų organizmuose kaupiasi sunkieji metalai. Todėl nepatartina valgyti žuvies, sugautos labai užterštuose vandens telkiniuose.
 Taip pat reikėtų žinoti apie galimą žuvies baltymų sukeltą alergiją žuviai.
 
 
Žuvų tinkamumo vartoti atpažinimo požymiai
 
 
Šviežia žuvis:

  • žiaunos yra šviesiai raudonos; lede laikytos žuvies žiaunos yra pilkšvai raudonos;
  • žuvies oda blizgi ir gleivėta;
  • būdingas šviežios žuvies kvapas;
  • žuvies akys skaidrios, šiek tiek išsprogusios;
  • žuvies mėsa elastinga, paspaudus pirštu duobutės nelieka; žuvies mėsa tvirtai laikosi prie stuburo.
 
Sugedusi žuvis:

  • žiaunos papilkėjusios;
  • žvynai blausūs;
  • skleidžia nemalonų kvapą;
  • akys įdubusios;
  • žuvies mėsa praradusi natūralų savo elastingumą, paspaudus pirštu gan ilgą laiko tarpą išlieka įdubimas.